Pokeris

Praėjo jau daugiau nei mėnuo, kai pradėjau mokintis žaist pokerį. Praeis dar ne vieni metai, nes čia tas tas dalykas, kuris tikrai užkabino. Sustosiu, kai WSOP apyrankė bus ant mano rankos, arba sustos mano širdis. Per tą pirmą mėnesį buvo tiek visko, kad net juokas ima dabar: pirmieji džiaugsmai patekus į top100, poto į dar aukštesnes vietas, pirmieji laimėti keli eurai užėmus 5/1000 vietą, laimėtas bilietas į savaitinį finalą užėmus 9/2000 vietą… O jo taip ir nesigavo panaudot, nes atsirado darbas ir negaliu derint tų dviejų dalyku vienu metu. Geriau garantuotas pinigas ir pokeris laisvu laiku. Taip sveikiau, juk aš nenoriu būt ligonis. Ir nereikia galvot, kad čia blogiau nei alkoholizmas koks. Išvis, nuo kada azartiniai lošimai yra liga? Žaist internetu nieko nekainuoja, todėl rizikuoji prarast 0 turimų pinigų. Aišku, jei pinigai nemaišo ir tiki, kad gerai moki žaist – depozitams durys visada atviros.

Prasidėjo viskas tai nuo pokerio čempionatų žiūrėjimo per teliką (All in sport kanalas skiria daugiau nei ketvirtadalį savo laiko pokeriui). Taisyklėms prireikė tik kokio pusvalandžio, nes ten viskas tikrai paprasta. Draugaukit su Google.

Sunkiausios žaidimo dalys yra blefavimas, procentų skaičiavimas ir mokėjimas nusiramint. Bent jau taip man atrodo. Žaidžiant freeroluose (nemokami turnyrai interne, kurių prizinį fondą sudaro nedidelės tikrų pinigų sumos) labai sunku suprasti kokią kortą turi priešininkai, nes pirmieji dalinimai dažniausiai būna sick – visi įsivaizduoja, kad jų korta geriausia. Užtenka poros dalinimų ir turnyro dalyvių skaičius krenta keliais šimtais. Apsiginkluoji kantrybe ir biški palauki kol nukris tos lamos, nes nėra nieko baisiau, kaip žaist prieš žaidėją nebijantį atiduot visų savo chipų. Vėliau galima pradėt bandyt gamint blefavimą ir dažniau nei retai jis pavyks, nes likus mažesniam žaidėjų kiekiui visi tampa atsargesni. Procentų skaičiavimas kolkas lieka galvos skausmu. Neskyriau tam dalykui nei laisvos vietos galvoj, nei minutės iš laikrodžio. Vėliau bus būtina mokėt staigiai primest ar su tokia korta verta eit iki galo, ar ne. Dabar viskas vyksta iš trumpos patirties. Hmm.. Nervai ir padidėjęs pulsas. Čia tai problema, o džiaugsmas tas, kad internetu niekas nepastebės, kad tu nervuojies ir pradedi elgtis kaip nors kitaip. Kolkas laiko yra išmokt žaist šaltai ir nedrebėt gavus įvairią kortą. “Devil Fish” net finale žaisdamas 1×1 sugeba būt nesveikai ramus. Mano spaudimas didenis žiūrint teliką, nei jo statant 400 000 ant stalo. Tarkim čia bus idealas.

Įvadas kaip ir padarytas į kategoriją skirtai pokerio temoms. Tikiuosi turėsiu ką rimčiau parašyt kitą kartą. Iš tikrųjų, tai žinot, kad esi geresnis už kelis tūkstančius žaidėjų yra savimylą dar labiau glostantis jausmas:>

Justafa